Nenaudojamiems daiktams – antras gyvenimas

Visi turime daiktų, kurių nepaliečiame metų metus, o dažnai net ir užmirštame apie jų egzistavimą. Drabužiai, avalynė, knygos, vaikų žaislai, o kartais net ir augalai – ko tik neperpildyti mūsų namai! Živilės Petrusevičienės iniciatyva „Atiduotuvės“ kauniečius džiugina galimybe pasidalyti tuo, kas mums nebereikalinga.

Vyksta nebe pirmą kartą

Į Kauno centre, Ožeškienės gatvėje, įsikūrusią „Mokslo kavinę“ penktadienį traukė burys norinčių atiduoti ar pasiimti drabužius. „Nusiperki ir galvoji, kad nešiosi, o nenešioji. Kas nors atiduoda – ir guli spintoj, nes tau tiesiog tas stilius netinka. Su aksesuarais, su daiktais, su drabužiais tas pats“, – pasakoja ne pirmą kartą į atiduotuves ateinanti Dainora. Rugpjūtį atiduotuvės suplanuotos kiekvieną mėnesio penktadienį, kaskart atiduoti galima skirtingus daiktus. „Pavyzdžiui, aną savaitę buvo knygos, žurnalai. Aš turėjau užsilikusių rankdarbių žurnalų, o kažkam gi labai smagu juos gauti. Nesinori išmesti, nes tai būna geras daiktas ir štai atsirado labai puikus būdas pasidalinti“, – plačiai šypsosi Dainora.

Praeitą penktadienį toje pačioje erdvėje kauniečiai galėjo dalintis ne tik knygomis ir žurnalais, bet ir augalais. Vis dėlto daugiau sulaukta knygų. „Jų buvo įvairiausių – ir senų, ir naujų, kurios tik kartą perskaitytos ir atrodo lyg naujos“, – sako atiduotuvių organizatorė Ž. Petrusevičienė ir džiaugasi, kad žmonės noriai dalijasi savo daiktais.

Atiduotuvės sekmadienį taip pat įvyko ir Kauno rajone esančiuose Samyluose. „Ten gyvenu pati. Praeitais metais organizavau atiduotuves Samyluose, tačiau žmonių susirinko nedaug, – prisimena Ž. Petrusevičienė. – Šiais metais susidomėjimas yra gerokai didesnis. Labai norisi išjudinti Samylų bendruomenę. Raginu, kad žmonės atsivestų vaikus, nes norisi jiems rodyti pavyzdį.“

Po truputį formuojasi bendruomenė

Į atiduotuves užsukti vilioja ne tik daiktai, bet ir pro atdaras duris sklindantis juokas. Be abejonės, čia atvyksta ne tik norintys atiduoti ar įgyti naujų daiktų, bet ir tie, kurie nori surasti bendraminčių ar pasisemti teigiamų emocijų. Gera atiduotuvių aura kuriama ne tik dėl pačios iniciatyvos idėjos, bet ir dėl besikuriančios bendruomenės. „Dažniausiai sulaukiame tų pačių žmonių, bet dabar matau ir nematytų veidų“, – apsidairiusi aplink taria Ž. Petrusevičienė. Mums bekalbant, į atiduotuves užsuka du vaikinai, tačiau jie neužsibūna. Didžioji dalis renginio dalyvių yra moterys. Organizatorė teigia, jog vyrai užsuka retai, tačiau jie labai laukiami. Tiesa, daugiau vyrų lankėsi knygų atiduotuvėse.

Idėja keičia formą

Atiduotuvių idėja populiari visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje kol kas nėra labai paplitusi. Pasak renginio organizatorės Ž. Petrusevičienės, pirmiausiai buvo imtasi organizuoti mainytuves, kurių įvyko daugiau nei dvidešimt, o tik vėliau sumanyta rengti atiduotuves. „Mainytuvėse tu nori gauti tą lygiavertį mainą. Tačiau kartais norisi tiesiog atiduoti kažką, nes mainais apskritai nieko nereikia. Atiduotuvėse tu tiesiog paleidi tą savo daiktą. Kitas gal neturi ką atiduoti, bet jam reikia pasiimti“, – apie idėjos kaitą pasakoja organizatorė.

Paklausus, ar lengviau pasiimti, ar atiduoti, renginyje dalyvaujančios moterys nedvejodamos vienu balsu atsakė, kad lengviau yra daiktus atiduoti. „Pasiėmimo žmones reikia mokyti. Pavyzdžiui, dariau atiduotuves pas save ir buvo toks megztinis, kuris tiko mano draugės mamai. Matau, kad nori pasiimt, bet jai taip nedrąsu: „Kaip aš čia dabar imsiu ir pasiimsiu taip?“ Niekaip neišėjo įtikinti, kad tiesiog pasiimtų, tad galiausiai sutarėme, kad paliks porą eurų ledams mano vaikui“, – patirtimi dalinosi Ž. Petrusevičienė. Šį kartą atiduotuvėse buvo galima matyti aukų dėžutę, kaip padėką erdvei ir galimybę pačiai idėjai gyvuoti. Žinoma, ji sugalvota ir dėl to, kad pats žmogus galėtų geriau jaustis imdamas daiktus, kurių nori.

Siekia mažinti vartojimą

„Daugiau yra mažiau, – šypsosi Ž. Petrusevičienė. Ji pasakoja nebepamenanti, kada tiksliai pati ėmė domėtis tvarumu, tačiau sąmoningumas šia tema ją lydėjo visą gyvenimą. Pasak Ž. Petrusevičienės, daugelio spintose drabužių vis dar daugėja, nes sunku nepasiduoti masiniam vartojimui, tačiau vis daugiau žmonių stengiasi jį mažinti. „Aš pati namie esu pasistačiusi drabužių kabyklą ant kurios stengiuosi sukabinti visą savo garderobą. Taip visada gali matyti savo drabužius. Jeigu bandai viską sugrūsti spintoje, tai galiausiai nebežinai, ką turi. Kai pagaliau išsitrauki, tai tas drabužis gali tau jau ir nebetikti. Jeigu nenešioji, tai jau geriau padovanot kitam“, – mintimis dalijasi Ž. Petrusevičienė.

„Mokslo kavinės“ idėja yra skatinanti tvarumą. Čia vykstantys renginiai edukuoja žmones ekologijos bei tvarumo temomis. „Esame rengę dirbtuves, kur buvo galima dekoruoti savo daugkartinio naudojimo maišelį. Taip pat vyko renginys, kuriame piešėme ant tekstilės ir taip drabužius atnaujinome“, – apie vykusius renginius pasakoja Ž. Petrusevičienė.

Planų – daugybė

„Šį kartą esame susitarę su organizacija „Tapk laisvas“, kad iš trikotažo, kuris liks, jie siūs maišelius bei kilimėlius gyvūnams“, – pasakoja organizatorė. – Mums norisi bendradarbiauti su tokiom organizacijom ar šeimomis, kurias galime tokiu būdu paremti. „Mokslo kavinė“ visuomet atvira iniciatyvoms. „Jeigu tik turite idėjų ar pasiūlymų – prašom. Bandysim idėjas įgyvendinti kartu!” – ragina pašnekovė.

Kitą penktadienį vyks renginys, kuris vadinsis „Antras indų gyvenimas“. „Vėliau darysime atiduotuves skirtas 7-14 metų amžiaus vaikams. Renginyje laukiami ir vaikai, ir jų tėveliai. Dalysimės rūbais, žaislais, mokykliniais reikmenimis. Paskutinį mėnesio penktadienį renginį skirsime vaikams iki septynerių metų“, – apie būsimas veiklas kalba Ž. Petrusevičienė. Rugsėjį planuojama kartoti drabužių atiduotuves, nes būtent ši tema sulaukia daugiausiai žmonių dėmesio.